– Krepšys tikrai puikus! Ir svarbiausia, jį galima ilgai nešioti.
– Taip, atrodo patvarus. Manau, kad knygas ir maisto produktus iš parduotuvės atlaikys.
– O taip pat tai puikus suvenyras iš Lietuvos su Trakų salos pilies atvaizdu.
– Tikrai. Be to, man nereikės plastikinio maišelio parduotuvėje. Plastikas yra silpnas, lengvai plyšta ir suyra per šimtus metų.
– Taip, plastikas yra labai pavojingas. Reikia stengtis mažiau jo naudoti. Mūsų planeta dėl to labai kenčia.
– Sakyčiau, kad planeta jau skęsta šiukšlėse iš plastiko. Per pastaruosius dešimtmečius žmonija spėjo padaryti didžiulę žalą gamtai.
– Taip, sutinku. Neseniai žiūrėjau dokumentinį filmą apie ekologiją. Jis labai mane sugraudino.
– Kodėl? Ką ten rodė?
– Ten rodė žmogaus veiklos pasekmes.
– Kokias konkrečiai pasekmes?
– Plastiko naudojimo pasekmes. Po filmo peržiūros man pasidarė baisu dėl busimų žmonių kartų.
– Taip, sutinku. Aš skaičiau straipsnį ir ten buvo kalbama apie tai, kad net mūsų kūne yra jau plastiko. Jis patenka ten per geriamąjį vandenį.
– Taip, mikroplastikas.
– Koks siaubas. Kas tai yra?
– Mikroplastikas?
– Taip.
– Tai yra mažos bet kokios rūšies plastiko dalelės. Jis yra toks mažas, kad jo negalima atskirti nuo vandens, dirvožemio ir net oro. Įsivaizduojate, mažiausių mikroplastiko dalelių negalima išfiltruoti.
– O kaip jis atsiranda?
– Labai paprastai. Mokslininkai išskiria du mikroplastiko atsiradimo aplinkoje būdus. Pirmasis būdas yra pramoninis. Mažų granulių ar miltelių pavidalu plastikas yra dedamas į kosmetiką, buitinius chemikalus ir panašiai. Antrasis būdas yra natūralus arba antrinis. Plastikiniai daiktai, veikiami aplinkos, suskaidomi į mažus gabalėlius.
– Pasirodo, mikroplastikas yra pavojingas, nes yra nematomas, tiesa?
– Būtent. Jis teršia ne tik aplinką, bet ir gyvūnų organizmus.
– Taip, todėl kasdieniniame gyvenime stengiuosi naudoti kuo mažiau plastiko. Pavyzdžiui, aš nešiojuosi vandenį stikliniame butelyje.
